Pārlekt uz galveno saturu
Eiropas Komisijas logotips

Frederikas

Frederikas Europos Komisijos Infrastruktūros ir logistikos biure yra atsakingas už prieinamumą riboto judumo asmenims. Jis yra aklas. ES institucijose dirba nuo 1998 m.
Pasiteiravome, kokios specialios priemonės jam buvo suteiktos darbe.

„Kompiuteris su kalbos sintezės programine įranga (JAWS), klaviatūra su Brailio raštu. Kai pradėjau dirbti, Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD suteikė daugiau nei iš tikrųjų man reikėjo – tai buvo tikrai įspūdingas ir šiltas priėmimas. Pirmoji patirtis buvo puiki. Vėliau, keičiant darbo vietas, tai nebuvo savaime suprantamas dalykas, tačiau visada mokėjau kantriai išlaukti to, ko man reikėjo.“

Frederikas taip pat teigia, kad negalia jo komandai nėra kliūtis.

„Negalia čia yra pranašumas! Pristatau ją su humoru. Nevaizduoju savęs kaip žmogaus, kuris ant savo pečių nešioja viso pasaulio vargus. Padeda ir tai, kad turiu šunį – jis mano talismanas.“

Mauricijus

Mauricijus yra Europos Parlamento ryšių su žiniasklaida pareigūnas Italijoje. Jis yra aklas. ES institucijose dirba nuo 2015 m.
Paklausėme, ką jis mano apie atrankos procedūrą ir ar jaučiasi gerai įsiliejęs į savo komandą.

„EPSO prieinamumo grupė buvo nuostabi! Per konkursą viskas vyko sklandžiai. Egzaminą laikiau Brailio raštu, man buvo skirtas asmeninis padėjėjas. Taip pat gavau elektroninę egzamino versiją. Kalbant apie pačią atranką į darbą, tai buvo tik pokalbis, tad man nereikėjo jokios pagalbos. Nejaučiu jokių kliūčių. Niekada nekilo problemų dėl to, kad esu neįgalus. Jei turi teigiamą požiūrį, net jei susiduri su neišmanančiais ar skeptiškais žmonėmis, bet esi pasirengęs dalytis patirtimi, gali kalnus nuversti.“

Mauricijus pataria kitiems specialiųjų poreikių turintiems asmenims kandidatuoti į darbą ES institucijose.

„Norėčiau pasakyti, kad tai tikrai įmanoma ir tam visai nereikia būti poliglotu ar superdidvyriu. Tai tikrai visiškai įmanoma. Tai jums užims tiek nedaug laiko, kad nebus ką prarasti, o galima laimėti progą dirbti labai įdomų darbą. Pasvėrus „už“ ir „prieš“ – nauda akivaizdi. Vienintelis sunkumas – paraiška. Bet jei paraišką jau pateikėte, toliau reikia labai nedaug laiko, o privalumas tas, kad gali atsiverti tikrai puikios galimybės! Tegu paraiškos pildymas jūsų neatbaido!“

 

Krystle

Krystle nuo 2002 m. dirba komunikacijos asistente Europos Komisijoje Briuselyje. Ji turi riboto judumo negalią.
Teiravomės, kokios specialios priemonės buvo jai parūpintos ir ar negalia nebuvo kliūtis darbe.

„Komisija man parūpino neįgaliųjų vežimėlį, pakoją, medicininę kėdę ir rezervavo automobilio stovėjimo vietą. Tualete buvo įrengtos atramos. Jaučiuosi visavertė savo komandos narė. Jei turime susirinkimą, kolegos neprašomi ateina padėti ar pasiteirauja, kuo galėtų pagelbėti. Malonu, kai jautiesi vertinamas ir pripažįstamas dėl darbo, kurį dirbi. Su manimi nėra elgiamasi kažkaip ypatingai, dirbu taip pat sunkiai kaip ir kiti, lydima geranoriško žvilgsnio, jei reikia pagalbos dėl judumo.“

Krystle taip pat pataria kitiems specialiųjų poreikių turintiems asmenims kandidatuoti į darbą ES institucijose.

„Nuoširdžiai rekomenduoju! Jokia fizinė negalia nėra kliūtis, konkurse vertinamos žinios, o ne gebėjimas bėgti maratoną. Priimami visi – nei tautybė, nei kūno spalva, lytis ar fizinė negalia nėra kliūtis. Čia dirba visų ES šalių atstovai ir skirtumai sutinkami palankiai. Nesvarbu, ar esi riboto judumo maltietis, ar silpnaregis estas. Daugiakultūriškumas reiškia, kad dirbi su kitais, jų neišskirdamas. Institucijos turi tarnybas, kurios rūpinasi visokių poreikių turinčiais žmonėmis. Vienodos galimybės yra reali teisė.“

Fabio

Fabio yra skyriaus vadovas Europos Parlamento Žmogiškųjų išteklių direktorate. Europos institucijose jis dirba nuo 2001 m. Jam amputuota koja.
Klausėme, ar jo darbe reikia kokių nors specialių priemonių.

„Kai negaliu vaikščioti su protezu, vaikštau su ramentais, bet tada negaliu naudotis rankomis. Nieko specialaus nereikia, turiu reikalingas IT priemones („iPad“, nešiojamų kompiuterių). Dėl protezo kyla nugaros problemų, tad turiu reguliuojamo aukščio stalą. Taip pat turiu teisę į automobilio stovėjimo vietą. Nebuvo sunku gauti reikalingų paslaugų. Turiu judėjimo negalią, ji kelia mažiau problemų. Bendrauti galiu 100 proc.“

Fabio su kitais specialiųjų poreikių asmenimis dalijasi patarimais dėl kandidatavimo į ES darbą.

„Nereikia bijoti, turime suteikti sau reikalingas priemones ir išmėginti kitą situaciją. Nevaikščiokite apgraibomis, ateikite drąsiai su nuostata, kad viskas bus gerai ir Parlamentas viskuo pasirūpins. Nė viena pasaulio institucija nėra pajėgi pasirūpinti viskuo. Pasirengimas naujai aplinkai ypač aktualus neįgaliesiems. Neįgalusis pats žino, kad turi tvarkyti reikalus kiek kitaip... ir taip pat kitaip pasirengti.“

Konstantinos

Konstantinas jau metus dirba Europos Parlamento infrastruktūros ir logistikos generaliniame direktorate Liuksemburge. 2006 m. jam buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė ir dabar, kad galėtų vaikščioti, jam reikalingas ramentas. Mes paklausėme, ką jis mano apie savo aplinką.

„Dirbant labai palankioje aplinkoje (malonūs kolegos, prieinama infrastruktūra) mano sveikatos būklė tapo stabili, o gal net ir pagerėjo. Be to, man pavesti tvarkyti projektai suteikia įkvėpimą dirbti dar atkakliau. Itin džiaugiuosi, kad Europos Parlamento infrastruktūros prieinamumas specialiųjų poreikių turintiems asmenims pagerėjo. Dėl to jaučiuosi labai laimingas, kad gavau galimybę parodyti geriausia, ką Europos Sąjunga gali padaryti spręsdama negalios  klausimus.“

Johanas

Johanas nuo 2014 m. dirba sistemos administratoriumi Europos Parlamente Briuselyje. 2004 m. jam diagnozuotas autizmas, bet iš pirmo žvilgsnio jo negalios ir nepastebėsi. Mes paklausėme, ar jis jaučiasi įsiliejęs į komandą ir ar negalia jam kada nors trukdė dirbti.

„Į komandą jaučiuosi įsiliejęs. Esu gana ekstravertiškas, todėl bendrauti su kolegomis man patinka. Dažnai juokaujame ir daug juokiamės. Dauguma mano kolegų nežino, kad esu autistas. Metams bėgant išmokau slėpti negalią, tiesą sakant, mano darbo sektoriuje autistiškas elgesys nėra retenybė. Galbūt nesu tipiškas autistas. Dauguma žmonių mano, kad autistams nepatinka bendrauti, bet iš tiesų tai klaidinga nuomonė. Tiesa, kad autistai mąsto kitaip, pavyzdžiui, jie labiau susitelkia į detales ir neretai jiems sunku susitvarkyti su jusline informacija, tačiau kai jie jaučiasi atsipalaidavę, kitų žmonių draugija jiems tikrai maloni.“

Johanas taip pat ragina kitus kandidatus, turinčius specialiųjų poreikių, teikti paraišką dėl darbo ES institucijose.

„Europos institucijos yra gera vieta dirbti. Čia žmonės atviri neįgaliesiems. Be to, pastatai pritaikyti neįgaliųjų vežimėliams. Turite parodyti atrankos komitetui, kad esate taip pat geri kaip ir kiti kandidatai be negalios ar net už juos geresni. Išmanykite savo sritį ir bandykite.“

Ville’is

Ville’is nuo 2013 m. dirba teisininku Europos Komisijoje Briuselyje. Jis yra neregys nuo gimimo. Paklausėme, ką jis mano apie atrankos procedūrą ir darbą Europos Komisijoje.

„Manau, kad prieinamumo grupė paslaugas suteikė labai kompetentingai ir organizuotai. Gavę mano registracijos paraišką, jie pasiūlė, kaip man, kaip neregiui, dalyvauti pirmajame konkurso etape vienodomis su kitais sąlygomis, ir tie pasiūlymai man pasirodė labai tinkami ir praktiški. Tokį patį paslaugumą jutau ir per kitus konkurso etapus, įskaitant apsilankymą vertinimo centre. Man labai malonus netikėtumas buvo tai, kad beveik visi dokumentai yra elektroniniai, nes visa siunčiama ir gaunama korespondencija registruojama elektroninėse duomenų bazėse. Todėl man, kaip ekrano skaitytuvo naudotojui, beveik visiškai nereikia gaišti laiko skenuojant popierinius dokumentus, kaip kad būdavo ankstesnėse darbovietėse. Dėl mano kolegų ir vadovų puikaus požiūrio jaučiuosi visiškai įsiliejęs į komandą.“

Ville’is taip pat pataria kitiems specialiųjų poreikių turintiems kandidatams, teikiantiems darbo ES institucijose paraiškas.

„Parodykite savo motyvaciją. Jei turite negalią, pabandykite į tai pažvelgti iš darbdavio pusės. Būkite pasirengę atsakyti į klausimus šia tema ir iš anksto pagalvokite apie tai, kokių racionalių sprendimų, susijusių su specialiaisiais poreikiais, gali prireikti konkrečiame darbe. Būkite kantrūs. Kiekvieną paraišką ir pokalbį vertinkite kaip mokymosi galimybę, net jei jūsų neatrinko. Sutelkite dėmesį į gebėjimus, o ne specialiuosius poreikius.“